surikti

surikti
1 surìkti intr. 1. R317, N, K, M, 1 sušukti: Aš rinku, tu surikaĩ, o jinai užriks ant tavęs J. Vilkų kandamas surìko J. Kiaulės supras, kad jau vakaras, tik piemenys surìks: – Jovala, jovala, us, us! – klausos, kad ir kur bus nubėgę Mšk. Suriko klaikiu balsu ir apalpusi parkrito ant žemės J.Bil. Suriko kryžeiviai, lyg juos gyvatė inkando V.Krėv. Kad surìko iš visos gerklės! Šlčn. Jis suriko surikęs (labai suriko) ir krito negyvas BIII204(Rm). Surìko senis kaip velnias ropėse Vlkv. Visi pamatė ir sarìko Krn. Visi sarìko baisiais balsais Drs. Ta suriko nesavo balsu, bet kol atpuolė kerdžius, tai bulius ir kaulus gaspadinei sumalė LTR(Grk).sušunkant įsakyti: Aš jam surikau iš visos gerklės sustoti J.Balč. Tada šalia sėdintis kareivis suriko: – Ar netylėsi tu, durniau! BsPIII22. 2. garsiai uždainuoti, padainuoti: Vyrai, sueisim, surìksim – matai, kad lietaus nėr (dainuodami išprašysime lietaus) Lnkv. 3. suriaumoti, sumauroti: Tie visi gyvuliai kaip suriko sykiu – pasidarė girioj didelis balsas BsPIV258. Skaudžiai surikęs, lokys puolė ant priešo . Ans tam veršiuo stačiai antšoko viršuo, tas veršis parsigando, surìko Klk. \ rikti; atrikti; išrikti; prarikti; surikti; užrikti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • surikti — 2 surìkti 1. intr. N, DŽ suklysti, sutrikti: Surikaũ, skaitydamas riešutus J. Sakė sakė eilią (eilėraštį) ir surìko Užp. Senis, sakydamas pasaką, surìko Mšk. Karts biškį suriñka, bet teip jau skaito gerai Trk. Mezgiau ir surikaũ – reikia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • surikti — suri̇̀kti 1 vksm. Suri̇̀ko klaikiù balsù …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • surikti — suri̇̀kti 2 vksm. Surikaũ sakýdamas eilėraštį, skaičiúodamas pi̇̀nigus …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • subliauti — intr. 1. surikti (apie avį, ožką, veršį...): Kažin kas subliovė krūmuos, gal karvė atliko Kp. Kaip pajutus meška, kad pilvas prarėžtas, nesavu balsu subliovus BM68. ^ Juodas jautis subliovė, visus žmones sugriovė (naktis) Vlkv. 2. refl. Ds… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suklupti — suklùpti 1. intr. sulinkti stačiu kampu: Lenkiau lenkiau pavažą, ir suklùpo Dgl. Lankelis dviejose vietose suklupęs Sv. Avižos po lietaus suklùpę Lzd. Šiemet bloga bus rugiai pjauti – suklùpę, sušniukę Vlk. Kas yr, kad šįmet miežiai suklùpę …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • surikdyti — 2 surikdyti 1. caus. 2 surikti 1: Leisk, tuoj suskaitysiu gijas, tik tu nesurikdyk Ds. Kap lenkiškai užkalbdau, tai lietuviškai surikdaũ Grv. Bet kaip tik velniai užgirdo apie tą kalbant, tuoj surikdė jų kalbą BsPII218. 2. Š caus. 2 surikti 3:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • surėkti — 1 surė̃kti, ia (sùrėkia), sùrėkė 1. intr. DŽ1, Kp, Alk trumpai rėkti, surikti: Anas kap sùrėkė, tie manė, kad velnias Dglš. Da anas susprovijo surė̃kt iš visos gerklės Rš. Kad surė̃kia kaip gilnytė Ob. ^ Du kartu gimsta, kai surė̃kia, velnias… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suviauksėti — intr., suviauksėti NdŽ, DŽ1 1. suloti, suvampsėti: Nabagelis šunelis: suviauksėjo tik, ir nebgyvas DūnŽ. Suviauksėjo lapė rš. 2. surikti, suklykti, suūbauti (apie paukštį): Suviauksėjo suviauksėjo pelėda, atlėkė Bsg. 3. surikti, suklykti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aiktelėti — aiktelėti, ėja ( ia, i), ėjo intr. surikti, suaiksėti: Kitas, ir votį spaudžiant, nė neaiktelia (neaikteli) Gs. Aiktelėjo ir nutilo, turbūt negyvai nudūrė, užmušo Škn. Taip trenkė į pašonę, kad tik aiktelėjo, ir užėmė kvapą Lnkv. Kai traukinys… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmirti — apmir̃ti, apmìršta, àpmirė; SD204, R128 1. intr. K pasidaryti beveik negyvam, pusiau mirusiam: Keletą nedėlių pasirgusi, apmirė ir parbuvo mažne negyva keturias dienas M.Valanč. Boba kap žudėj[o] žiedą an piršto, tai ir àpmirė mergelė (ps.)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”